Lietuvos vokiečių spauda 1918-1940 Lietuvoje

1918 atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę buvo atgaivinti prieš I pasaulinį karą leisti politinių partijų periodiniai leidiniai, pradėjo eiti įvairių krypčių lietuviški visuomeniniai politiniai laikraščiai ir žurnalai, įsteigta naujų oficialių ir regioninių laikraščių, įvairioms skaitytojų grupėms skirtų ir specializuotų periodinių leidinių. Tautinių mažumų atstovai taip pat ėmėsi rūpintis savo spaudos atsiradimu periodinių leidinių rinkoje. Įvairių laikraščių ir žurnalų 1918–1940 nuolat daugėjo. Manoma, kad  šiuo laikotarpiu iš viso buvo leidžiama apie 2000 įvairios periodikos. Lietuva su tautinėmis  mažumomis susijusi  ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais.  Tačiau dažnai mažumų istorija priskiriama prie miestų istorijos ir individualiai nesulaukia tiek daug dėmesio. Šis puslapis skirtas Lietuvos vokiečių  periodikai įamžinti.  1935 m. duomenimis, vokiečiai sudarė 4,1 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų.  Nepaisant to, kad tai nebuvo pati didžiausia mažuma, manoma, kad vokiškos periodikos buvo leidžiama nemažai. Tikslų jų skaičių  pasakyti sunku, nes šiuo laikotarpiu  buvo išleidžiama daug vienkartinių leidinių, kitų laikraščių leidyba sustodavo staiga, dėl lėšų stygiaus ar cenzūros reikalavimų neatitikimo.  Šiandien tarpukario Lietuvos vokiečių  kultūrinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo tyrimus apsunkina tai,  kad jų spauda nėra publikuota viešai, nesudarytas ėjusios spaudos aiškus sąrašas, daugelio jų yra išlikę tik pavieniai egzemplioriai, išsisklaidę po įvairių bibliotekų archyvus.

Čia publikuojamas archyvas yra VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos specialybės studentės Vidmantės Nareckaitės mokslinės praktikos projekto “Tarpukario Lietuvoje leistų periodinių leidinių vokiečių kalba komentuotas skaitmeninis archyvas” (mokslinės praktikos vadovė doc. dr. Lina Plaušinaitytė) rezultatas. Projektas nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0220 vykdytas 2019 m. spalio – 2020 balandžio mėnesiais, įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos vykdomą 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.